5 paslaptingiausios ir neištirtos vietos žemėje

Jei mėgstate keliauti, esate žingeidus ir nuolat ieškote naujų potyrių, tai štai jums sąrašas vietų, kurios yra mažiausiai ištyrinėtos. Tikėtina, kad jose slypi begalė paslapčių, kurių tikriausiai niekam nepavyks įminti vien dėl tose vietose vyraujančių klimato sąlygų ar kitų veiksnių. Taigi, jei norite išbandyti ne tik save, bet ir savo valią bei ryžtą, tuomet lauksime naujienų ir šių vietų!

5.Gangkhar Puensum, Butanas
„Gangkhar Puensum“ yra aukščiausias neapšlifuotas kalnas pasaulyje. Jis įsikūręs Butane. Šio kalno aukštis siekia 7570 metrų ir tai yra 40-as aukščiausias kalnas pasaulyje. Kaip jau žinote, net aukščiausią viršukalnę, Everesto kalną, jau daug žmonių sėkmingai užkopė. Bet „Gangkhar Puensum“ vis dar lieka be pergalių.
Yra tik keturios ekspedicijos, apie kurias pranešta, Gangkhar Puensum. Atitinkamai 1983, 1985, 1986 ir 1994 m. Tačiau visos šios ekspedicijos tapo nesėkmingos dėl gausaus sniego kritimo ir netvarių sąlygų. 2004 m. Butano vyriausybė dėl dvasinių įsitikinimų apribojo alpinizmą Gangkhar Puensum mieste. Taigi Gangkhar Puensum kalnas tapo nenušviestas ir neištyrinėtas.

4. Dykumos
Yra žinomas faktas, kad dykumos mažiausiai tyrinėjamos dėl negyvenamų oro sąlygų. Sachara yra didžiausia dykuma pasaulyje, atsižvelgiant į netinkamas augalų auginimo sąlygas. Afrikos Sacharos dykuma, užimanti daugiau nei 200 milijonų kvadratinių mylių, yra didžiausia ir karščiausia dykuma pasaulyje.
Dykumose kritulių per metus būna labai mažai. Esant aukštai temperatūrai labai dažni temperatūros svyravimai. Dienos gali būti ypač karštos. Tačiau naktys labai šaltos. Tai daro labai atšiaurią aplinką gyvūnams, augalams ir žmonėms. Nepaisant to, dykumose galima rasti keletą gyvūnų ir augalų rūšių. Tokie gyvūnai turi puikų prisitaikymą gyventi atšiaurioje dykumos aplinkoje.

3.Gilūs urvai
Visame pasaulyje yra daugybė urvų. Ištirti daugelį urvų yra per sunku dėl nepakeliamų oro sąlygų, aštrių uolų, liepsnojančio vandens ir slidumo olose.
Kai kuriuose pasaulio povandeniniuose urvuose dėl negyviausių sąlygų net negyvena jūrų gyvūnai. Užtvindytas „Yucatan Cenotes“ urvų tinklas Meksikoje yra geriausias to pavyzdys. Krištolo ir sniego urvai taip pat tampa pernelyg pavojingi ekspedicijai dėl precedento neturinčių pokyčių.

2.Amazonės atogrąžų miškai, Pietų Amerika
Bendras Amazonės plotas – 2,5 milijono kvadratinių metrų, o čia iškrenta pusė viso lietaus. Dėl turtingos biologinės įvairovės ir daugelio retų rūšių buvimo Amazonės atogrąžų miškai tampa pagrindine mokslinių ekspedicijų vieta. Tačiau paslaptinga Amazonės buveinė daro ją vis dar mažiausiai tyrinėta vieta Žemėje.
Amazonės miškuose nėra sauso sezono, lietus lyja visus metus. Stiprus lietus Amazonės lietaus miške tarp vasario mėn. Tai sukelia drastišką vandens lygio kilimą Amazonės upėje. Tai taip pat sukelia didelius potvynius Amazonėje. Esant tokioms sąlygoms, gabenimas per Amazonės upę taip pat tampa pernelyg pavojingas dėl ekstremalių upių srovių.
Taip pat Amazonėje yra ir kitų grėsmingiausių gyvūnų, tokių kaip jaguarai, barškuolės, braziliški klajojantys vorai, uodai, nuodų lėlytės varlės, piranijos, juodasis kaimanas ir anakondos, kurios gali pakenkti net žmonėms. Be to, dėl sveiko maisto ir švaraus vandens trūkumo ekspedicija Amazonės atogrąžų miškuose tampa per daug pavojinga.

1.Antarktida
Antarktida yra šalčiausia vieta Žemės paviršiuje. Tai sausiausias, šalčiausias, vėjuočiausias žemynas žemėje. Klimatas šiame žemyne drastiškai kinta nuo –10 laipsnių iki –30 laipsnių šalčio, esant normalioms sąlygoms. Žemiausia užfiksuota temperatūra Antarktidoje yra –89 laipsniai Celsijaus. Šis atšiaurus klimatas paverčia Antarktidą mažiausiai tyrinėta vieta Žemėje.
Greičiausias 1972 m. Antarktidoje užfiksuotas vėjo greitis yra 200 mylių per valandą. Antarktidos ledo sluoksnių storis yra 2 mylios. Tai atspindi nepakeliamas klimato sąlygas žemyne. Antarktidoje galimas pavojingas sniego kritimas, ledynai, kreidai.